Dainelės

Kaip Laurynas mus stulbina visokiais "breikiškais" šokiais, taip Gretulė stebina žaviu dainavimu. Be (tarkim) įprasto lia lia lia, ji kuo puikiausiai ištraukia ilgą gražų liaaaa.... :) Tad mes jau matome šeimyninio ansamblio viziją - dukrelė dainorėle, broliukas - šokėjėlis :)

Na, o kai nedainuoja, Greta čiauška kaip prisukta. Ir pastarosiomis dienomis labai mėgsta žaisdama sau kalbėti: budi budi budi budi...

Ir dar tėvelis išmokino ant savo barzdos daryti "katinėli, katinėli". O nuotraukoje, jos mėgstamas ir dažnai plojamos didelės didelės katutės!

Graužikai

Niam niam niam -

skani kojytė! :)

Karvė

Iš nugirsto tetulės Jūratės ir Lauryno pokalbio:

Jūratė: "Tu jau didelis vyras kaip pipiras".
Laurynas: "Ne".
J: "Tu didelis?"
L: "Taip".
J: "Didelis kaip kas?"
L: "Kaip karvė".

Rankytė

Kažkada rašiau apie tai, kokia švelni mūsų Greta, kaip ji mėgsta prisiglausti, ir lyginau su Laurynu, sakydama, kad jis toks nebuvo ir nėra... Tačiau vis dėlto, pasiima kiekvienas vaikas savo dalį švelnumo. Pavyzdžiui, Greta nelabai mėgsta, kai šalia jos kas guli, jai miegant nereikia duoti rankytės, ji netgi pyksta, jei migdant ją lieti. Prisiglausti gali tik ji, ir tik kai ji pati to nori :) O štai Laurynas atvirkščiai - kai jis sirgdavo būdamas mažas, visada miegodavau kartu su juo - jis taip tapdavo daug ramesnis, dar kai buvo kūdikis irgi dažnai miegodavom visi kartu... Ir dar iki šiol tenka ilgai atsikalbinėti, kai jis prieš miegą būtinai nori, kad jam duotum rankytę. Dabar pastatėm vaikų lovas šalia vieną kitos, tai Laurynas stengiasi įkišti pas sesę rankytę ir arba ją paglostyti, arba paimti jos ranką... Reikia, reikia ir šitam mano vaikučiui švelnumo. Ir kartais atrodo, kad net labiau.

Du

Nenumaldomai artėjant pirmajam mažylės gimtadieniui, ji rimtai ruošiasi pradėti vaikščioti. Štai šiandien net pora kartų savarankiškai žengė po du žingsniukus! Ir dar taip įdomiai treniruojasi: atsistoja (dažniausiai įsikibusi, bet bando ir nesilaikydama) ir tupinėja net pasišokinėdama! Na, o mes nekantriai laukiam... Ypač Laurynas, kuris jau rodo sesei, kaip reikia bėgioti, ir laukia nesulaukia kada galės pradėti lenktyniaut :)

Šššš!

Sunkoka Laurynui dar su Š, Ž ir R raidytėmis. Tiesa, prisiskaičiau, kad iki keturių metų dar tragedijos iš to daryti nereikėtų... O štai šiandien Laurynas pasakė, kad kai jis bus didelis jam bus šeši metai. Ir pasakė taip kaip reikiant - su pačia šnypštiškiausia š, kokia tik būna :) Dabar lauksim raidės Rrrr...

Drąsuolis

Buvo laikas, kai mūsų Lauryną buvo apipuolę visokios keisčiausios baimės: isteriškai bijojo kirpėjų, gydytojų, važiuoti dviračiu, eiti į kiną... Bet taip buvo seniau :) Ne per seniausiai mes išdidžiai apsikirpom pas labai gerą (nes po to dar ir saldainį davė) kirpėją, vakar vėl buvom kine, o šiandien kuo drąsiausiai apsilankėm pas dantukų gydytoją! Beje, ir apsilankymo rezultatai džiuginantys - dantukai balti baltučiai ir nė vienos skylutės!

Katinėlis

Ką gi,kartą jau rašiau apie man rodomą Gretos švelnumą, tačiau kuo toliau tuo labiau juo ji stebina ir visus aplinkinius. Mažoji širdžių pavergėja turbūt ne vieną sustingusią sielą sušildė per savo senelio jubiliejų, kai eidama visiems per rankas, karts nuo karto stipriai stipriai prisiglausdavo prie krūtinės... Kaip toks mažas šiltas katinėlis... Myliu myliu spust!.. O vakar vakare, kai žadino tėvelį, prisiglaudė ir pabučiavo į jo apžėlusį skruostą... Nepameluosiu - tėvelis tiesiog "išsilydė" :)