Alio

Kaip ir daugeliui vaikų, Gretutei telefonas yra geidžiamiausias žaisliukas. Čiumpa jį (ar bet kokį panašų daiktą), glaudžia prie ausies ir sako „alio!“. Bet kas įdomiausia, kad jai patinka tik atsiliepinėti, o kalbėti ji patiki tėveliams – prispaudžia Tėveliui ar Mamytei prie ausies ir laiko - pabandyk tik nekalbėt!

…Gal gi čia koks sekretorės talentas prasimuša?... Alio, tuoj sujungsiu! :)

P.S. Nors kita vertus, greičiausiai viskas priklauso nuo pašnekovo, nes kartais net labai ilgai mažulė sėdi ir kažką kalba, kalba su nematomaisiais draugais…. :)

Ach...

Vakar grįžo iš darželio mano vyrai nelaimingi. Tėvelis nelaimingas, nes Laurynas pusę kelio namo verkė, o Laurynas nelaimingas, nes nenorėjo išeiti iš darželio. Kodėl gi? Pasirodo, Laurynas norėjo likti su Aiste! O Tėvelis į ūsą šypsosi – darželio auklėtoja (ji gi ir Aistės mama) jau seniai vadina Lauryną ženteliu, nes namuose Aistė tik apie jį ir tekalba. :) Ką gi, jei tai pirmoji meilė, tai bent jau tikrai abipusė!

O kodėl?

Vis dėlto, koks tai sunkus klausimas. Dažnai, atrodo, suaugęs, gyvenimo pažinęs žmogus visiškai sutrinki prieš paprastą vaikišką „kodėl“. Vakar mudu su tėveliu ilgai prakaitavome, kai teko paaiškinti Laurynui, kodėl negerai yra žaisti vaikams su tikrais pinigais. Na iš tikrųjų – kodėl? Nežinau ar sugebėjome vaikui atsakyti į tą klausimą, nes pati iki šiol negaliu suformuluoti atsakymo, bet situacija išsisprendė, kai Laurynas pasakė, kad pasidės į kišenę, kad nieks nematytų Tomo jam duotus 5 centus, ir, kad sutarėm, jog nuo šiol vaikai žais tik su netikrais pinigais... Bet vis dėlto –kodėl?

Ne

Na, pagaliau užsiauginau sau pašnekovę, moteriškam plepumui patenkinti :) Mažoji Gretulė stulbinamai greitai mokosi kalbėti. Gal tai brolio įtaka sesei, kad ji geriau kalba, o gal mums – kad mes geriau suprantame vaikišką kalbą? Šiaip ar taip, tokius žodžius kaip “mamytė”, “tiatis”, “brūdis”, “bundis” ar “liunis” (visi jie reiškia Lauryną), “noriu”, “ten”, “gerti” ir pan. jau suprantam. Visgi smagiausi pokalbiai man prasideda, kai ko nors jos paklausiu, o ji į visus mano klausimus atsako “Ne, ne, ne” ir dar kartelį “ne”….Nors kai jos paklausi, ar graži Gretutė, griežtasis “ne” kažkur dingsta : )

Bajeris

Kad suaugusiems juokinga tai, ką kalba mažieji – nenuostabu. Bet kaip gi nustebau, kai šįryt Laurynas sąmoningai pajuokavo pats! O buvo taip: trepsėjo Larynas po namus su naujomis basutėmis, ir užsimanė į tualetą. Sako: „Eisiu su tapkėmis (taip jas vadina), atsisėsiu, o jos kabės kaip kokios varnos! Cha cha cha!“ – dar nusijuokė nueidamas mažasis pokštininkas.

Puošeiva

Nupirko tėvelis mamytei karolius... Gretutei karoliai labai tiko ir patiko... Ir Mamytei vėl reikia karolių!

Matytumėte kaip ji mėgsta kabintis ant kaklo visokiausius vėrinius ir karolius! Užsikabina ir džiaugias, dairosi ar kas pastebės ir pagirs...

...Atrodo teks ir man išmokti dalintis!...

Žingsniukai

Šiandien mažulė Gretulė man pateikė nerealią staigmeną :) Tiek laiko šnekinam, kalbinam vaikščioti, gaudom, džiaugiamės keliais žingsniukais nuo žmogaus prie žmogaus... O šiandien, kai sėdėjau su Laurynu vaikų kambaryje, Greta paliko savo žaisliuką koridoriuje, atistojo, ir ramiausiai atėjo pas mus! Iš džiaugsmo vos širdis iš krūtinės neišskrido :) O Laurynas pasitiko sesutę, apsikabino ir paglostė – “Šaunuolė Greta!” Sesutė mielai priėmė sveikinimus, ir nužingsniavo prie ją dominusių žaisliukų toliau :) Daug šypsenėlių šiandien mano tekste, bet tiesiog šypsena nuo mano veido nenulipa, kai apie tai prisimenu. Tad štai, “atsilikus” nuo broliuko geru mėnesiu, mano dukrytė pradėjo savarankiškai vaikščioti. :) :) :)

O vakar buvo dar viena nepaprasta diena mūsų šeimynėlės, ir ypatingai, Gretutės gyvenime. Vakar buvo Gretos Margaritos (toks šventasis vardas) krikštynos. Dukrytė gavo dar du (krikšto) tėvelius – mamytę Birutę ir tėvelį Edmundą, kurie vakar šauniai atliko (nelengvas) krikštijimo pareigas. Na, o paskui šventėm, žvakutę pūtėm, tortuką valgėm... O naktį kentėm temperatūrą... Neatlaikė dukrytės organizmas tokių didelių švenčių ir šiandien jau rimtai susirgom. Bet – tikėkimės trumpam, nes antrieji gyvenimo meteliai prasidėjo nuostabiai šiltu pavasariu, kurį jau greitai galės išbandyti ir trepsinčios Gretutės kojytės!

Valio!!!

Šiandien mūsų mažoji Gretutė užbaigė savo pirmuosius metukus! Stulbinamas augimo ir ir vystymosi varikliukas per 12 mėnesių prisuko 26 cm ūgio (pradedant 50 ir baigiant 76), ir 6,500 kg (pradedant nuo 3,060 kg gimus, ir - iki suvalgant tortą - 9,500). O kiek dar prisuko dalykų, kurių nepamatuosi ant jokių svarstyklių ir neįvertinsi jokiais skaičiais... Šie metai mums visiems buvo nuostabūs. O juk sakoma - gera pradžia, pusė darbo! To nuoširdžiai linkiu ir tau, mano mažoji dukryte! Bučkis bučkis! :)