Smagu stebėti, kaip iš mažutėlaičio tik garsais ir mimika į aplinką sugebančio reaguoti kūdikėlio vystosi protingas, mastantis ir įdomus žmogeliukas. Iš pirmojo vaiko to vystymosi nuolat lauki ir tikiesi, jis atrodo toks natūralus ir savaime suprantamas. O iš antrojo, tai visad ateina kaip staigmena. Atrodo, gi dar mažas... O štai vakar vakare vaikštinėjome visa šeimyna netoli mūsų namų, o mažoji man ir sako - "Einam nusipirksim drabužių. Man reikia naujo sijonėlio!"Garbės žodis, mūsų tėveliui vos akys ant kaktos neiššoko... Jaučia grėsmę tėvelis, juk iki šiol tik mamytė dėl sijonų ir dėl to, kad "nėra ką rengtis" zyzė, o dabar atsirado dar viena moteriškaitė, garderobu besirūpinanti...
Na, bet gerai tai, kad šioje šeimoje visi turim sau po kompaniją. Mudvi su Greta patraukėm ieškoti sijono (jo neradom, bet nusipirkom puikias raudonas kelnes ir žavų megztuką), o mūsų vyrai patraukė namo žaisti kompiuterinių žaidimų... Galiausiai vakarą visi praleidom puikiai :)
