Kai gimė Laurynas, nekilo jokių abejonių - į mamytę jis nepanašus nei kiek. Gal tik ausų galiukai kaip mano buvo... Na ir pirštai, galbūt. Prieš antrąjį vaikelį juokavau, kad dabar mažylis tikrai bus į mane panašus... Na, ir nelabai man išdegė mano sumanymas. Gretulė ir vėlgi panašesnė į tėvelį... Tik akys mano. Ir ausys. Visos.
Taip susidūrus su tikrove nenuliūdau labai. Niekada nemaniau, kad esu top modelis, ir neverksiu labai dėl savo išvaizdos genų „nutekėjimo‘. Užtat kaip smagu stebėti, kai vaikai elgiasi panašiai (bent jau mano tėvų pasakojimu) kaip kažkada elgdavaus aš. Pavyzdžiui, vaikučių meilė akmenėliams. Greta nepraeina nei pro vieną takelį, nepačiupinėjusi iš ko jis padarytas. Nors gal taip elgiasi visi metinukai?
Kad būtų įdomiau, įdedu nuotraukytę, kurioje man vieneri metukai. Ar rasite nors vieną panašumą?..
Taip susidūrus su tikrove nenuliūdau labai. Niekada nemaniau, kad esu top modelis, ir neverksiu labai dėl savo išvaizdos genų „nutekėjimo‘. Užtat kaip smagu stebėti, kai vaikai elgiasi panašiai (bent jau mano tėvų pasakojimu) kaip kažkada elgdavaus aš. Pavyzdžiui, vaikučių meilė akmenėliams. Greta nepraeina nei pro vieną takelį, nepačiupinėjusi iš ko jis padarytas. Nors gal taip elgiasi visi metinukai?
Kad būtų įdomiau, įdedu nuotraukytę, kurioje man vieneri metukai. Ar rasite nors vieną panašumą?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą