Šeši

Prieš šešis metus, gruodžio šeštą dieną, vargais negalais mano mažylis (nors, tiesą sakant, jau tada jis buvo dičkis) išsikrapštė man iš pilvuko...

O dabar jau toks didelis vaikas. Žiūriu ir nesitiki. Jausmas kaip karuselėje, kai, regis, sėdi vietoje, o aplink tave pašėlusiai sukas pasaulis ir Laikas... toks gyvenimas.

O mano sūnus jau šešiametis. Jau savarankiškai mąsto, jaučia, kuria... Jau tampa žmogum su dideliu vidiniu pasauliu, į kurį džiaugiesi, būdamas pakviestas... Ir kaip jaudina, kai (taip keistai) visą šią gimtadieninę savaitę mano didelis sūnus, vis ateina prie manęs ir prisiglaudžia arba apsikabina... Tarsi grįžtume į tą, regis, dar vakar buvusią artumo būseną prieš jo gimimą. Su gimtadieniu, sūnau. Su dar vienu žingsneliu į prasmingą tavo augimą...

Kvapai

Šiaip, tiesiog dievinu, kai grįžta vaikai iš darželio, ir pirmi žodžiai iš Gretos lūpų būna: "fui, kas čia taip smirdi..."

Na, o atsakymas elementarus:
"-Vakarienė, brangute, vakarienė. Mamytė valgyt daro..."

Šeimos planavimas

Šiandien, mums bevakarieniaujant kavinėje, Gretos dėmesį patraukė netoliese įsitaisęs maždaug metukų (ar mažesnis) bambyzas. Ir tada prasidėjo pokalbis apie leliukus. Greta pasakė, kad norėtų leliuko, o Laurynas pasakė, kad ne dabar. Leliuką mes galim turėti tada, kai Greta bus tokia, kaip jis dabar. Penkerių, ne, geriau - šešerių metų. Iš pradžių Laurynas net nenorėjo sakyti, kodėl taip... Paskui, vis dėlto, išsitarė, visa tai tam - kad MUMS BŪTŲ LENGVIAU...

Dainorėlė

Mūsų Greta - tikra dainorėlė :) Ir dainuoja ne tik tai, ką išgirdo, arba ko išmoko darželyje. Dainuoja apie viską, ką mato, apie viską, kas jai tuo metu aktualu. O temos tokios universalios - tu manęs nemyli, aš tave myliu, arba atvirkščiai, tu myli, o aš nemyliu, arba mama, o brangi mama ir t.t. ir pan. Svarbiausia, melodija nepriekaištinga, tik žodžiai vis kiti :) Reiktų kada ištaikyt progą ir įrašyti...

Baimė ir rūpestis

Šį savaitgalį smagiai atšventėm jauniausios savo puseserės pirmąjį gimtadienį... Laurynui žaidžiant su mažyle įjungti/išjungti šviesą, Tėvelis paklausė, ar nenorėtų ir Laurynas turėt tokį mažą broliuką ar sesutę... Laurynas pasakė, kad nenorėtų, nes mamytei skaudės.

Gerumas

Vaikai moka džiuginti. Ir kartais taip, kaip mažiausiai galėtum iš jų tikėtis. Ir jau net nekalbu apie begalę tų nuostabių akimirkų, kurias kasdien patiria kiekvienas mylintis tėvas ar mama... Tačiau vakar mane ypatingai sujaudino vienas mano sūnaus poelgis: Darželyje draugas jį pavaišino saldainiais. Jis išsaugojo vieną saldainį visą dieną ir vakare atidavė jį savo sesutei. Šis poelgis sukelia man tokią džiaugsmo bangą širdyje, kad net sunku apsakyti. Mažas, bet be galo daug pasakantis gestas. Mano mieli mylintys vaikai...

Moteriškaitė

Smagu stebėti, kaip iš mažutėlaičio tik garsais ir mimika į aplinką sugebančio reaguoti kūdikėlio vystosi protingas, mastantis ir įdomus žmogeliukas. Iš pirmojo vaiko to vystymosi nuolat lauki ir tikiesi, jis atrodo toks natūralus ir savaime suprantamas. O iš antrojo, tai visad ateina kaip staigmena. Atrodo, gi dar mažas... O štai vakar vakare vaikštinėjome visa šeimyna netoli mūsų namų, o mažoji man ir sako - "Einam nusipirksim drabužių. Man reikia naujo sijonėlio!"

Garbės žodis, mūsų tėveliui vos akys ant kaktos neiššoko... Jaučia grėsmę tėvelis, juk iki šiol tik mamytė dėl sijonų ir dėl to, kad "nėra ką rengtis" zyzė, o dabar atsirado dar viena moteriškaitė, garderobu besirūpinanti...

Na, bet gerai tai, kad šioje šeimoje visi turim sau po kompaniją. Mudvi su Greta patraukėm ieškoti sijono (jo neradom, bet nusipirkom puikias raudonas kelnes ir žavų megztuką), o mūsų vyrai patraukė namo žaisti kompiuterinių žaidimų... Galiausiai vakarą visi praleidom puikiai :)

Siūlas

ojojoj... Ką tik tėvelis atėjo ir pasiėmė siūlą... Ir abu su Laurynu nuskuodė į vonią traukt dantuko. Po akimirksnio Laurynas grįžo išsišiepęs savo miela bedante šypsena su dantuku rankoje. Dabar burnoje rikiuojasi jau trečias tarpelis, į kuriuos pamažėle lauksim dygstant naujų dantukų...

............................ech, kaip greit jis auga.............

Myliu tave

O jau tų žodžių saldumas... Mažoji Gretutė mėgsta tiesiog prieiti, stipriai apsikabinti ir pasakyti: "Myliu tave, mamyte!" Iš pradžių tai graudindavo iki ašarų... Dabar jau tapo maloniu įpratimu. Tačiau vistiek be galo gera, kai šeštadienio rytą atbėga į lovą ir vietoj "labas rytas" apsikabina ir pasako: "AŠ MYLIU TAVE!.."

Dievaži, net svajoti negalėjau, kad taip gali būti ir gyvenime, ne tik kine... :)

Lauryno "perliukai"

Vakar Laurynui besėdint su "dideliu reikalu" tualete, jam kilo tolia mintis:
"Galėtų pas žmogų galva apsisukti į kitą pusę...". Mane, žinoma, tokia idėja sudomino ir aš paklausiau "o kam?". Laurynas paaiškino: "Tam, kad matytum, ar užpakalis jau švarus". :)