Prieš šešis metus, gruodžio šeštą dieną, vargais negalais mano mažylis (nors, tiesą sakant, jau tada jis buvo dičkis) išsikrapštė man iš pilvuko...
O dabar jau toks didelis vaikas. Žiūriu ir nesitiki. Jausmas kaip karuselėje, kai, regis, sėdi vietoje, o aplink tave pašėlusiai sukas pasaulis ir Laikas... toks gyvenimas.
O mano sūnus jau šešiametis. Jau savarankiškai mąsto, jaučia, kuria... Jau tampa žmogum su dideliu vidiniu pasauliu, į kurį džiaugiesi, būdamas pakviestas... Ir kaip jaudina, kai (taip keistai) visą šią gimtadieninę savaitę mano didelis sūnus, vis ateina prie manęs ir prisiglaudžia arba apsikabina... Tarsi grįžtume į tą, regis, dar vakar buvusią artumo būseną prieš jo gimimą. Su gimtadieniu, sūnau. Su dar vienu žingsneliu į prasmingą tavo augimą...
O dabar jau toks didelis vaikas. Žiūriu ir nesitiki. Jausmas kaip karuselėje, kai, regis, sėdi vietoje, o aplink tave pašėlusiai sukas pasaulis ir Laikas... toks gyvenimas.
O mano sūnus jau šešiametis. Jau savarankiškai mąsto, jaučia, kuria... Jau tampa žmogum su dideliu vidiniu pasauliu, į kurį džiaugiesi, būdamas pakviestas... Ir kaip jaudina, kai (taip keistai) visą šią gimtadieninę savaitę mano didelis sūnus, vis ateina prie manęs ir prisiglaudžia arba apsikabina... Tarsi grįžtume į tą, regis, dar vakar buvusią artumo būseną prieš jo gimimą. Su gimtadieniu, sūnau. Su dar vienu žingsneliu į prasmingą tavo augimą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą