Auksinės Lauryno mintys

Ateinam į svečius pas promočiutę. Ji sako:
- Sveikas gyvas!
- Aš ne gyvas. - atšauna Laurynas.

.............................................................................................................................

Mūsų Laurynas – tikras „vyturys“. Kai jis eilinį savaitgalio rytą anksti prabudo ir pradėjo mus tempti iš lovos, jam buvo paaiškinta:
- Matai, dar tamsu, reikia miegoti.
Mažylis greitai sureagavo – įjungė šviesą ir pareiškė:
- Jau šviesu!

............................................................................................................................

Jei jau Laurynas sumąstė kažką negero, gali tai pastebėti pagal neįprastą namuose tylą ir ramybę. O jeigu vis dėlto pasiryžti užkirsti jo užmačioms kelią ir sėdi šalia, jis pasako: „Gali išeiti, man nebus liūdna“.

...........................................................................................................................

Na, o Tėvelis kiekvieną rytą turi atlikti tam tikrą ritualą, kad būtų išleistas į darbą. Pradžioj jis turi duoti bučiuką Laurynui, o paskui mažkis prižiūri, kad Tėtukas nepamirštų pabučiuoti Mamytės ir Gretutės. Tik po to tėveliui yra leidžiama keliauti.

............................................................................................................................
P.S. Laukite tęsinio!..