Draugystė

Šiandien norėčiau papasakoti apie nuostabią mano vaikų draugystę. Kažkaip kai laukiausi Gretos, ir netgi gerokai anksčiau, svarstant apie antrąjį vaikelį, visada svarstydavau apie tai, kaip jausis Laurynas, ar užteks abiems vaikams dėmesio, ar jie bus laimingi... Ir štai, vos parvykus su Gretule namo, patys didžiausi mano nerimastavimai pasirodė besą visiškai tušti – Laurynas nei sykio neiškėlė jokios pavydo scenos, nesutiko sesutės priešiškai... Ir dabar tarp vaikų vyksta ne konkurencija, o nuostabiausia vaikiška draugystė. Gretai regis nerūpi niekas kitas taip kaip jos brolis – vakar ji net springo iš juoko žiūrėdama kaip broliukas valosi dantis. Jis visada sugeba ją nuraminti ir netgi pralinksminti. O ir Laurynas, vos išgirdęs, kad nubudo sesė, tuojau pat prisistato ir puola ją šnekinti, su ja žaisti. O paskutines pora dienu vis apsikabina ir sako: „Myliu tave, sese, myliu.“. Mane tai daro nepaprastai laimingą. Ir būčiau be galo laiminga, jei juodu tokie artimi išliktų per visą savo gyvenimą.