Gimei, Laurynėli, po ilgo daugiau nei 8 valandas trukusio gimdymo, po Cezario operacijos. Didelis gimei. Net daktarai stebėjosi – 58 cm ūgio – tai ne kasdien nutinka. ( o ir greta palatoje gimęs berniukas atrodė geru mėnesiu už tave mažesnis... Taip Gruodžio 6 dieną į pasaulį atėjai tu. Garsus, didelis, triukšmingas berniukas, iš pirmo žvilgsnio nepaprastai panašus į savo Tėvelį. Dėl tavo vardo buvome apsisprendę dar prieš gimdymą, kai jau žinojome, kad laukiamemės berniuko. Įvairių galvojome, tačiau būtinai norėjome, kad tai būtų šventas vardas. Ir štai istorija, kodėl:
... Kai dar vargom vargelius ieškodami sau ir savo būsimam vaikučiui nuosavo būsto, nusižiūrėjome žavų butelį Jeruzalės mikrorajone, pro kurio langus matėsi bažnyčia, kurioje tavo tėveliai tuokėsi. Tai buvo mūsų svajonių namai... Dar prieš vestuves vaikščiodami į bažnyčią žiūrėjome į čia vykstančias statybas ir svajojome (visiškai netikėdami, kad tai gali išsipildyti) čia apsigyventi. Ir štai kai vargom su visais buto įsigijimo sunkumais, pasižadėjau Dievuliui, kad jei pavyks įsikurti mūsų svajonių bute, duosiu savo vaikeliui šventą vardą. Štai ir išsirinkom tavo vardą iš Visų šventųjų litanijos. Ir man, ir Tėveliui patiko. Blogų Laurynų nepažinojome, tad taip ir apsisprendėme.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą