Atradome naują būdą, kaip nuraminti Gretą, kai ji pradeda zirzti – pasirodo tereikia ją nurengti, ir mergaitė laiminga sau guli ir pirštus graužia, susinervindama nebent tada, kai nepavyksta pasičiupti skaniausio piršto. Beje, apie pirštų graužimą – kažkaip, kad jau vis lyginu savo du unikalius vaikučius, Laurynas beveik nečiulpdavo pirštų, o Greta – nuolat. Užmiega įsikišusi į burną nykštį, nemiegodama graužia iš karto du ar tris... O štai vakar įsigudrino iš pradžių gerti pienuką užkandžiaudama – pageria, pačiulpia nykštį, - vėl pageria, o vakare apskritai, šalia spenelio įsikišo savo nykštį ir užsimanė taip žįsti! Ko gero jai smagiausia būtų, jei iš jos pirštuko pienelis tekėtų... Štai tokia ta mano mergytė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą